Atliekant tyrimą pagal 2024 m. gegužės 10 d. pareiškėjo skundą dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų, Valstybės saugumo departamentas (toliau – VSD) atsisakė pateikti dalį tyrimui būtinos informacijos, motyvuojant Žvalgybos įstatymo 20 str. 3 d., kad duomenys, galintys atskleisti įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę, žvalgybos metodus ir priemones, veiklos taktiką ir padaryti žalos žvalgybos institucijų veiklai, vykdant žvalgybos institucijų veiklos kontrolę neteikiami.
Žvalgybos kontrolieriaus vertinimu, toks atsisakymas teikti informaciją yra nepagrįstas, nes Žvalgybos kontrolierių įstatymas yra specialus įstatymas, kuris numato platesnes žvalgybos kontrolieriaus galimybes gauti duomenis, reikalingus žvalgybos institucijų veiklos, žvalgybinės informacijos rinkimo ir žvalgybos metodų teisėtumo vertinimui, išskyrus konkrečius apribojimus gauti informaciją apie įslaptintų pareigūnų ar žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybės ir užsienio partnerių pateiktą informaciją.
Todėl, žvalgybos kontrolierius kreipėsi į teismą. Regionų administracinis teismas išnagrinėjęs administracinę bylą 2025 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė žvalgybos kontrolieriaus prašymą patenkinti ir įpareigojo VSD išnagrinėti žvalgybos kontrolieriaus prašymą iš naujo.
VSD vykdydamas teismo sprendimą išnagrinėjo žvalgybos kontrolieriaus pakartotinį prašymą pateikti informaciją, būtiną žvalgybos kontrolieriaus pareigoms atlikti, tiriant pareiškėjo skundą ir 2025 m. liepos 16 d. raštu informavo žvalgybos kontrolierių, jog išnagrinėjus prašymą nustatyta, kad žvalgybos kontrolierius kreipėsi dėl tų pačių klausimų į kuriuos VSD ne kartą yra pateikęs detalius atsakymus, o pakartotiniame prašyme nenurodyta jokių naujų duomenų, leidžiančių abejoti VSD atsakymų pagrįstumu, todėl vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, žvalgybos kontrolieriaus prašymas paliekamas nenagrinėtas.
Žvalgybos kontrolierius atkreipia dėmesį, kad susidariusi situacija, kai tenka reikalauti tyrimui būtinos informacijos kreipiantis į teismą, reikšmingai apsunkina žvalgybos kontrolieriaus galimybes atlikti efektyvią žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir atitikties žmogaus teisių apsaugos reikalavimams priežiūrą ir apsunkina objektyvų, patikimą skundo tyrimo užbaigimą. Taip pat tai kelia susirūpinimą dėl žmogaus teisių apsaugos ir žvalgybos veiklos paaiškinamumo Lietuvoje.
Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją ir siekiant užtikrinti efektyvią žvalgybos institucijų veiklos priežiūrą, Žvalgybos kontrolierių įstaiga parengė ir pateikė Seimui teisėkūros pasiūlymus, skirtus patobulinti žvalgybos institucijų veiklą ir jos priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus.
Parengtuose teisėkūros pasiūlymuose siūloma patikslinti Žvalgybos kontrolierių įstatymo, Žvalgybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – Kriminalinės žvalgybos įstatymas) nuostatas, siekiant užtikrinti aiškumą ir išvengti interpretavimo problemų praktikoje:
- pašalinti dabartinius teisinio reguliavimo neapibrėžtumus ir menamus prieštaravimus tarp skirtingų teisės aktų nuostatų;
- aiškiai apibrėžti naudojamus terminus, siekiant išvengti skirtingų interpretacijų praktikoje;
- tikslinti žvalgybos kontrolierių įgaliojimus, suteikiant realias galimybes veiksmingai tikrinti žvalgybos informacijos rinkimo ir žvalgybos metodų taikymo teisėtumą ir žmogaus teisių apsaugos reikalavimų laikymąsi.
Teisėkūros pasiūlymai detalizuoti 2024 metų žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos vertinime, kuris kartu su žvalgybos kontrolierių įstaigos veiklos ataskaita buvo pristatyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetuose ir paskelbti.
2025 m. gegužės 13 d. buvo įregistruotas Žvalgybos kontrolierių įstatymo projektas ir lydintieji įstatymų projektai XVP-422 – XVP-424:
Siūlomi įstatymų pakeitimai leistų iškart vertinti žvalgybos institucijų veiksmų teisėtumą, kai jie pradedami vykdyti, ir užtikrinti, kad žmogaus teisės nebūtų ribojamos neteisėtai ar nepagrįstai.
Tai ypač svarbu Seimui svarstant Žvalgybos įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama išplėsti žvalgybos institucijų įgaliojimus. Šiuos pakeitimus numato Krašto apsaugos ministerijos parengtas.
Tuo pat metu būtina užtikrinti, kad žvalgybos kontrolieriai turėtų pakankamus įgaliojimus įvertinti žvalgybos institucijų veiksmų teisėtumą, pagrįstumą ir proporcingumą bei jų atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos standartams.
Kaip pažymima Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, taip pat Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, valstybėms nėra draudžiama riboti žmogaus teisių ir laisvių. Tačiau, demokratinėje visuomenėje toks ribojimas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jei jis yra būtinas, grindžiamas įstatymu, pagrįstas ir proporcingas.
Žvalgybos kontrolierių įstaiga primena, kad Lietuva patvirtino Europos Komisijos „Demokratijai per teisę“ (Venecijos komisijos), veikiančios kaip Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucionalizmo klausimais, 2019 m. Deklaraciją dėl ombudsmeno institucijos apsaugos principų,
kurios 24 punkte valstybės raginamos „… susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais siekiama arba dėl kurių būtų galima panaikinti ombudsmeno instituciją arba sudaryti kliūtis veiksmingam jos veikimui, ir turi veiksmingai ją apsaugoti nuo bet kokių tokių grėsmių.“
Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo
pamini šią deklaraciją ir kitus Venecijos komisijos dokumentus, kuriuose atskleidžiami ombudsmeno institucijos statusas ir veiklos užtikrinimo pagrindai, saugumo tarnybų demokratinės priežiūros svarba.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei siekdamas tinkamai įvertinti su pareiškėjo skundu susijusias aplinkybes žvalgybos kontrolierius 2025 m. liepos 28 d. priėmė sprendimą pratęsti pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Seime bus priimtas sprendimas dėl įstatymų projektų.
Žvalgybos kontrolierių įstaiga pabrėžia, kad aiški ir efektyvi žvalgybos institucijų veiklos kontrolė yra neatsiejama demokratinės ir teisinės valstybės vertybė, todėl ir toliau sieks visų būtinų teisinių instrumentų įgyvendinimo.