Birželio 13 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje Žvalgybos kontrolierius Nortautas Statkus pristatė pastebėjimus ir pasiūlymus dėl Seime įregistruoto Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo pakeitimo projekto (toliau – PNĮ), kuriuo siūloma įtvirtinti galimybę tirti poligrafu naujas asmenų kategorijas, detalizuoti pasekmes asmeniui atvejais, kai tyrimo poligrafu išvada yra neigiama ar kai asmuo atsisako tirtis poligrafu bei patikslinti Įstatymą, kad asmens tikrinimą dėl leidimo išdavimo atliekančioms institucijoms nusprendus taikyti tyrimą poligrafu asmens darbdavio prašymas atlikti tyrimą nebūtų reikalingas.
Žvalgybos kontrolieriaus vertinimu, atsisakius Įstatyme esamos tyrimo poligrafu sąlygos „kai yra pagrindo manyti“, reikštų, kad poligrafas gali būti naudojamas visais atvejais kaip pirminis informacijos rinkimo šaltinis. Leidimas poligrafą naudoti asmens, jo suteiktos arba atitinkamų valstybės institucijų surinktos informacijos, susijusios su šiuo asmeniu ir jo aplinka, patikimumo patikrinimo atvejais, neturint pakankamo pagrindo manyti, kad asmuo nuslėpė arba pateikė melagingą informaciją, galimai neatitiktų pagrįstumo ir proporcingumo kriterijų.
Žvalgybos kontrolierių įstaigos vertinimu, asmeniui atsisakius tirtis poligrafu ir dėl šios priežasties darant vienareikšmę ir kategorišką išvadą , kad asmuo yra nepatikimas ir nelojalus Lietuvos Respublikai, ir šios išvados pagrindu priimant sprendimą neišduoti asmeniui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar panaikinti turimą, turėtų būti atsižvelgiama į visą turimą informaciją apie šį asmenį ir jo aplinką. Tą rodo ir teismų praktika. Vien tik asmens atsisakymas tirtis poligrafu savaime neturėtų sudaryti pagrindo neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba panaikinti anksčiau išduotą leidimą.
Žvalgybos kontrolierius taip pat atkreipė dėmesį į projektu siūlymą Įstatymo 10 straipsnį papildyti nuostata, kad jeigu užsieniečio tyrimo poligrafu išvada yra neigiama, išvada dėl jo keliamos grėsmėms valstybės saugumui daroma atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką, o jei šis asmuo atsisako tirtis poligrafu, daroma išvada, kad šis asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui. Žvalgybos kontrolierių įstaigos nuomone, ši nuostata gali būti neproporcinga ir diskriminacine užsieniečių atžvilgiu. Vertinant galimą grėsmę valstybės saugumui, sprendimas turėtų būti priimamas remiantis visa turima informacija apie konkretų asmenį, įskaitant jo elgseną, veiklą, aplinką ir kitus duomenis.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atsižvelgęs į Žvalgybos kontrolieriaus pastebėjimus ir siūlymus pritarė patobulintam PNĮ projektui.