Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaigos darbuotojai parengė Lietuvos atvejo analizę („Lithuanian case study: Intelligence oversight“) Ženevos saugumo sektoriaus valdymo centro (DCAF) studijai „Intelligence Oversight in the Euro-Atlantic Area: Extending to Law Enforcement Functions“.
Šioje tarptautinėje studijoje analizuojami demokratinio žvalgybos institucijų valdymo ir priežiūros modeliai Euroatlantinėje erdvėje, ypatingą dėmesį skiriant toms žvalgybos struktūroms, kurios turi teisėsaugos funkcijų ar su jomis persidengiančius įgaliojimus. Studija pateikia analitinį ir lyginamąjį pagrindą, leidžiantį įvertinti, kaip skirtingose valstybėse užtikrinama žvalgybos veiklos atskaitomybė, teisėtumas ir žmogaus teisių apsauga, taikant daugiasluoksnius parlamentinius, vykdomuosius, teisminius ir nepriklausomus priežiūros mechanizmus.
Lietuvos atvejo analizėje pristatoma nacionalinė žvalgybos priežiūros sistema. Kaip ir kitose demokratinėse valstybėse, Lietuvoje žvalgybos veikla prižiūrima taikant daugiasluoksnę kontrolės sistemą. Nepriklausoma išorinė priežiūra, kurią vykdo žvalgybos kontrolieriai, yra savarankiškas ir papildomas kontrolės lygmuo, veikiantis greta kitų Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos veiklos priežiūros mechanizmų.
Esminę reikšmę šioje sistemoje turi Seimo vykdomos parlamentinės priežiūros ir žvalgybos kontrolierių institucijos veiklos tarpusavio papildomumas, kartu užtikrinant aiškų kompetencijų atribojimą bei funkcinį ir institucinį nepriklausomumą.
Parlamentinė priežiūra orientuota į strateginės, politinės ir struktūrinės žvalgybos institucijų atskaitomybės užtikrinimą. Tuo tarpu nepriklausoma priežiūros institucija vertina žvalgybos institucijų veiklos teisėtumą ir atitiktį žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos standartams – nagrinėja skundus, atlieka patikrinimus, analizuoja vidaus procedūras ir praktikas.
Tokia dviejų lygių priežiūros sistema, grindžiama politinės atskaitomybės ir teisinės, į žmogaus teisių apsaugą orientuotos kontrolės deriniu, laikoma gerąja praktika NATO ir Europos Sąjungos valstybėse. Vis dėlto sistemos veiksmingumas priklauso ne tik nuo teisės aktuose nustatytų formalių įgaliojimų, bet ir nuo aiškaus institucinių kompetencijų pasidalijimo, realios prieigos prie reikalingos informacijos, pakankamų institucinių gebėjimų bei brandžios priežiūros kultūros.
Studija skirta politikos formuotojams, parlamentams, priežiūros institucijoms, akademinei bendruomenei ir praktikams, siekiantiems stiprinti teisės viršenybę, skaidrumą ir visuomenės pasitikėjimą nacionalinio saugumo srityje.